plačiagurklis

plačiagur̃klis, -ė adj., smob. (2) NdŽ, plačiagùrklis (1) BŽ619 1. NdŽ kuris plačiu gurkliu (apie paukščius). 2. su plačiu kaklu (apie indus): Pilk tan plačiagùrklin [butelin] Vb. Plačiagurklis stiklinis indas V.Laš.